suvystyti

suvýstyti tr. KI362, K, J, Rtr, Š, KŽ 1. PK158, Ev, R, MŽ, D.Pošk, Sut, I, S.Dauk, N, Amb, L, L702,703, DŽ, Ds, Jz, Pnd, Skr, Trgn susukti, suvynioti vystyklais (į vystyklus): Suvysčiu vaiką SD285. A seniai bliovė vystyklūse suvýstytas – eina į mokyklą DūnŽ. Seseres patraukė juostą, kur buvo suvýstyta vaikas LzŽ. Mažą vaiką reik į vystyklus suvýstyti Sg. Nežino, kap nupraust ir suvýstyt tą vaikelį Rod. Man išnešė vaiką – suvýstytas jau Sb. Na tai va, juostos buvo, suvýstai kietai, rankytes susuki da antran vystyklè ir apisuki juostą, ir paguldì kaip baslioką Kpr. Tada ji įlenda par langą, pamaitina sūnelį, suvýsto ir vėl išskrenda (ps.) Brž. Turėjom tokį valinį jau minkštą, na i suvýstysma Rdn. Iš pirmo tai gaspadinė pati suvýstys [vaiką], jau sakys – nerušiok Lpl. Padėjo tą vaiką suvýstytą ratų gale i važiuo[ja] sau numie dainiuodami Tl. Ans cigone pasivertė [per Užgavėnes], vaiką tokį suvýsčiau, anam įdeviau Žeml. Tuokart rankeles sudės teip ir suvýstys kietai Gršl. Paskui galvytę aprišdavo skepetėle, suvystydavo kūnelį į švarius panešiotos drobės vystyklus, peržegnodavo, kartais dar pašlakstydavo švęstu vandeniu ir paduodavo motinai, paskui ir tėvui peržegnoti ir pabučiuoti, bet būtinai iš dešinės pusės, kad vaikas neužaugtų kairiarankis sp. Kai visi sumiega, laumės, atėjusios į pirkią, paima neseniai gimusį kūdikį, o į jo vietą padeda suvystytą šluotą rš. Reikė suvýstyti į žalius šilkelius, įmesti į mareles JD1157. Tik žiūri – tos skiedros po vieną, po vieną ir susirinko, ir vėl pasidarė mažas kūdikėlis suvystytas LMD(Gdr). Toj paėmė, suvýstė kaip jau vaiką, glamonėjo – ir pasidarė sūnus (ps.) LKT266(Brž). Toj paklausius nunešė in girią ir paliko suvysčius [vaiką] BsPIV194. Ir pagimdė sūnų pirmagimį, ir suvystijo jį vystyklais, ir padėjo jį prakartė[je]: jog nebuvo jiemus vietos gaspadoj BtLuk2,7. Ar kaip pirmąsyk ji jam pasturgalį šluostė ir prastai suvýstijus į pašalį kišo K.Donel. Išpildės dienos pagimdymo jos, ir pagimdė sūnų savą pirmagimį ir suvýstė jį, ir padėjo ji prakarte todrin, jog jiemus nebuvo vietos padvarijoje DP39. Įėję ing kaniūkštę rado bernelį vystyklais suvýstytą DP425. Bernelį tenai atradę suvystytą bei prakarte gulintį BPI96. Ir pagimdė pirmgimdį sūnų savo ir suvystė jį ir padėjo jį prakarte dėl to, jog nebuvo vietos jiems gaspadoj Ch¹Luk2,7. Kuri nepažino vyro, štai sūnų suvysčius yra KN141. Būrkos savo lėles glūpas su skrandgaliu rėdo ir suvýstytas į tamsų pašalį kiša K.Donel. Prancūzus į garbingą patalą deda, o būrus prastus į tamsų pašalį kiša ar suvýstytus ant menko padeda demblio K.Donel. | prk.: Kamaroje nėra visai oro, tik kažin kokie tiršti garai, kaip nerūpestingai iškūrentoje pirtyje. Suima jie galvą ir suvysto kvaituliu M.Katil. Balta migla suvystė upę rš. Visos proto pajėgos tūnojo ankštai suvystytos rš. Orumo sumetimais šaltinius jis nuslėpė. Tad lieka plačiausios svarstymų galimybės, reikalą suvystant miglose M.Katil. ^ Miega (Miegtu VP30) kaip suvýstytas NdŽ, DŽ¹; M. Visą naktį pramiegojau kaip suvýstyta – teip buvau privargus Slk. Išsišutinu, išsivanoju pirty, tai guliu kai suvýstyta Klt. Išgeru, miegtu kaip suvýstytas Rdn. Arklys kaip suvýstytas – pilvo nėr Ktk. Kur merga stora, pelėda rėkia: suvýstyk, suvýstyk Žl. Jeigu pelėda rėkia „suvýstyk“, tai ton sodybon gims vaikas Vlk. Kai pelėda atlėkus šaukia „suvystyk“, mergica susilauks vaiko Rs. | refl. tr. NdŽ: Kūdikį susivýstyti K. Susivýstyk į drobulę J. ║ refl. susisupti, susiglobti: [Senelis,] paėmęs aliksnio pliauską, aptašė ir sako: – Susivýstyk, ir tau bus vaikas (ps.) LKT266(Brž). ║ sulankstyti, suringuoti, suvynioti audeklą: Ebrūsą, kuriuo Jėzaus galva apvystyta buvo, [Simonas Petras] išvydo ne pas virves padėtą, bet pas šalį ypačiai suvystytą BPI400. ║ aprengti, aptūloti: Pašildo duknas, suvýsto kaip vaiką kokį tom duknom, pririša prie rogių ir Kupiškin (pas daktarą) Plvn. Zosė sumeta [chalato] atlapus ir skvernus, vos ne tris kartus apvynioja Saulių, vystyte suvysto rš. Apvilkom tais dideliais kailiniais, įsodinom į roges, suvystėm V. Krėvę kaip kūdikį, išsibučiavom, ir jie nuvažiavo rš. | refl.: Tupėk namie susvýsčius i džiaukis, kad sveika da Klt. ║ suraišioti: Tokį [nenaudėlį] suvýstyk i mesk į kūtikę Krš. ║ prakišant supinti, sutvirtinti: Kuolai suvýstyti vytim Strn. ║ suvyti, kietai susukti: Suvýstyti į saitus KŽ. 2. NdŽ, DŽ¹, Jrb, Pn prk. įveikti, nugalėti, suraityti: Aš teve suvýstysu, pas mane būsi kaip balta vilna BzF199. Šiam ciesoriui pasiseks Maskalijos didgalvius suvýstyti BzF199(TP1881,34). Ta moteris taip aną dailiai suvýstė Kv. Iš pradžių labai spyriavosi, bet paskui suvýstė merginą Lkč. Mandravojo kavalierius, mandravojo, ale atsirado už aną mandresnė pana – ėmė ir suvýstė nabagelį Vkš. Nebūtų liurbis buvęs, nebūtų pasidavęs suvýstomas Vkš. Ką besakyti tokiam, kuris davėsi taip suvystomas, jog buvusio smarkaus vyruko nė dvasios nebeliko M.Katil. Minėsi mano žodį, suvystys ji Raulį kaip kūdikį, o tu juoksies į barzdą ir kratysi kišenes J.Avyž. Oi, oi, kaip tu moki žmones suvystyti! Jeigu ir Šnekutienę į kišenę įkišai, tai nebėra ko ir benorėti iš tavęs I.Simon. Ot pasisekė suvýstyt, kad nebeturėjo ko atsakyt Dbk. ║ sudoroti: Kuo mirė velionis? – Vėžys suvýstė Vrn. Už gerus darbus taip suvýstė žmogų, ka geriau nebreik Krž. Mus vargeliai dideli suvystė A.Mišk. Draugai mane vadina suvystytu, žuvusiu K.Saj. ║ nugyventi: Beraščiai buvo pirmininkai, tikrai liuob vystyte suvýstys kulkozą begerdami Krš. 3. numaldyti, numalšinti, nuraminti, sutramdyti, užslopinti: Sako Raštas, jog Dievas marias vystyklais kaip vaiką suvystė. Visada svietas yra vaiku, kuris nenuvokia, reik jo suvystyt aba surišti, idant nesiaustų SPI271. 4. refl. nj. išplisti (apie gyvūnus ar augalus): Po šitum karui šernai susvýstė Strn. 5. Amb pagimdyti. | refl. N, KŽ: Moteriška susivystė, o merga apsiperėjo J.

◊ į kãmuolį suvýstyti pajungti savo valiai: Vyras savo žmoną suvýstė į kãmūlį Bt.

į padurkùs suvýstyti suvilioti, moterišku gudrumu apsukti galvą: Tave tiek suvýstys į padurkùs, tai tu n’išlįsi Jrb.

\ vystyti; apvystyti; atvystyti; įvystyti; išvystyti; nuvystyti; pavystyti; pervystyti; privystyti; suvystyti; užvystyti